Lašas
Varpo dūžiai - lašai.
Jau sulašinta
dozė.
Paskutinis pakibo -
be pradžios pabaiga.
Po sprogimo iš taško
Viskas grįžo
į lašą.
Jis bedugnės nebijo,
jam ištikšti - niekai.
Aš minčių jį prigrūsiu
Kad nebūtų skaidrus.
Kad visai nematyčiau
Nei kas buvo,
nei bus.
Vėl varpai sunerimo.
Ne varpai - pakeleiviai.
Jie paliko mane.
Ai, tiek to.
Lašas nebeišlaiko
Megatonų tylos.
Bet ne tam, kad nukristų
Bet ne tam, kad ištikštų.
Kad pavirstų į rūką.
- Ir aš su tavim.
Komentarai
Rašyti komentarą
Komentaras